Ventiliacinis kaminėlis


Ar būtinas?

   Ventiliacinis kaminėlis pagrinde montuojamas vėdinti stogo konstrukciją. Patalpų ventiliaciją šiuo straipsniu neaptarinėsime.

     Pagal STR 2.05.02:2008 yra plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio reikalavimai:

– vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis turi būti įrengtas po hidroizoliacinės dangos sluoksniu;

– kai hidroizoliacinė danga įrengta ant betoninių ar gelžbetoninių paklotų, privaloma įrengti vandens garų slėgio išlyginamąjį sluoksnį;

– vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio oro mikrotarpsluoksniai turi susisiekti su išore per parapetus, karnizus arba vėdinimo kaminėlius;

– visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai, 60m2–80m2 stogo plote turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas vėdinimo kaminėlis.

  Nemažai yra ventiliacinių kaminėlių priešininkų, kurie rekomenduoja kiek leidžia stogo plotas ir konstrukcija ventiliuoti stogus tik per parapetus. Jei kaminėlis neišvengiamas – tai po 1-3 metų, kai stogo konstrukcija išsiventiliuos, reiktų jį išmontuoti ir skylę užlopyti stogo danga. Kitu atveju ventialiaciniai kaminėliai yra potencialios skylės stogo dangoje ir šalčio tilteliai apšiltinime.

Naujos statybos atveju, anot priešininkų, „šilto“ stogo įrengimo darbams vykstant šiltu sausu oru ventiliacinis kaminėlis nereikalingas, nes nėra ką ventiliuoti. Apšiltinimo sluoksnis lieka sausas. Drėgnu ir lietingu oru nerekomenduojama dirbti ant stogų.

Bet kokiu atveju Lietuvoje pagal reglamentą ventiliacinis kaminėlis yra privalomas. Tai galime sieti ir su prasta stogo konstrukcijos garų izoliacija, kuri kaip taisyklė yra izoliacinė polietileninė plėvelė 200mk. Pagal klojimo instrukciją plėvelė turi persikloti 20cm ir dar gerai jei rangovas užsandarina kraštus lipnia juosta. Tačiau šis sprendimas negarantuoja 100 proc. sandarumo garui. Garas susiranda kelią iki apšiltinimo ir aukščiau iki hidroizoliacijos. Geras sprendimas yra bituminė ritininė prilydoma garo izoliacija. Šiuo atveju visiškam sandarumui gauti naudojamos ir dvigubos įlajos.

Įrengiant ventiliacinius kaminėlius „šiltame“ stoge (stogo danga įrengta ant apšiltinimo sluoksnio) arba kai stogo danga klojama tiesiai ant betono didžiausia problema – prastas vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis, per kurį vandens garai nevisada patenka iki kaminėlio angos. Kitaip sakant mikrotarpusluoksniai yra per maži. Garai kyla į viršų, o nejuda horizontaliai iki vetiliacinės angos. Susidaro puslės po stogo danga. Juk kaminėlių kas 5m2 niekas neįrenginės. Akmens vatos ir XPS putplasčio gamintojai siūlo savo sprendimą: plokštes su grioveliais garų pasiskirstymui. Tokiu atveju reikia įrengti bendrą ventiliacinį kanalą apšiltinime ventiliacinių kaminėlių įrengimo linijoje.

Yra nestandartinis darbų vadovų sprendimas: papildomus kaminėlius įrengti vėliau po galutinio stogo įrengimo puslių stogo dangoje iškylimo vietose. Nors kaminėlius rekomenduojama statyti aukščiausiuose stogo taškuose, bet praktikoje garo pūslės pasirodo ir kitose vietose priklausomai nuo stogo plano, konfiguracijos, nevienodo stogo konstrukcijos drėgnumo skirtingose vietose.

Vokiečių gamintojas Sita ventiliacinius kaminėlius rekomenduoja tik „šaltam“ ventiliuojamam stogui, kai yra paliktas oro tarpas tarp apšiltinimo sluoksnio ir stogo dangos ir oras laisvai cirkuliuoja.