Įlajos tai kritulių surinktuvai stogo dangoje. Įrenginėjant ar renovuojant plokščiuosius stogus, svarbu, jog lietus ar kiti krituliai nepatektų į plokščiojo stogo konstrukcijas. Įlajos gaminamos iš medžiagų, atsparių cheminiam poveikiui. Įlajų pagrindas gaminamas iš keramikos, plastmasės, ketaus ar plieno. Paviršius padengiamas emale ar dažais. Įlajos turi būti įrengtos taip, kad nekeltų pastato naudotojams nepatogumų dėl nemalonaus kvapo, kurį skleidžią užsistovėjės vanduo. Todėl jos turi būti gaminamos su nuolydžiu į ištekėjimo angą ir jose neturi būti tėkmę uždarančių įtaisų.
 
Įrengiant, renovuojant plokščiuosius stogus labai svarbu, kad krituliai nepatektų į plokščiojo stogo konstrukcijas. Plokščiasis stogas – stogas, kurio nuolydis nuo 0,7 ° iki 7 °. Jei kritulių vanduo patenka į stogo konstrukciją, svarbu, kad jis būtų iškart pašalinamas. Siekiant išvengti drėgmės stogo dangoje būtina į stogo konstrukcijas montuoti vandens įlajas.
 
Svarbu įvertinti vandens nuvedimo sistemos kaip atskiro vieneto patikimumą, taip ir bendrą darbą viso stogo kontekste. Vandens nuvedimo nuo stogo sistema turi būti įrengta stogams, kurių karnizai aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus. Įlajų skersmuo ir skaičius, esant vidinio vandens nuvedimo sistemai, turi būti pagrįsti skaičiavimais. Taip pat ir atstumas tarp įlajų turi būti pagrįstas skaičiavimais. Bendruoju atveju jis turėtų būti ne didesnis kaip 12 m. Stogo plote įlajos turi būti išdėstytos žemiausiose stogo vietose bei turi būti įrengtos ne arčiau kaip 500 mm nuo stogo krašto, parapeto, stoglangių, vėdinimo angų, deformacijos siūlių ir virš stogo iškylančių sienų. Stogo latakų nuolydis į įlają turi būti ne mažesnis kaip 1,4 °.